.2:18

0 note(-s)
Vienumoje gimsta tobuliausi mūsų kūriniai, kuriuos pasiliekame tik sau, jų niekas niekada nepamatys, nesupras... Tu ir aš - mes liksim tik praeiviai, nors gal šią akimirką nešiojamės lygiai tą patį jausmą, lygiai tokias pat mintis, o matome ir suvokiame tik vienas kito paviršinį vaizdinį, tik tokį, kokį ryžtamės parodyti, tik tokį, kuriuo apsimetam, kurį dirbtinai susikuriam, po kuriuo ieškome saugaus prieglobsčio. Kartais užtenka tik keliomis sekundėmis ilgiau trunkančio žvilgsnio ir tai tampa pačiu svarbiausiu, pačiu intymiausiu ryšiu, kokį esi užmezgusi.
Ilgai galvojau, kad visa tai, ką momentais parodau viešai, sunkiai ir tik trupinėliu gali atspindėti tai, ką jaučiu, kuo gyvenu, ką išgyvenu, todėl man tai ilgainiui prarado prasmę. Šią akimirką rašau tik sau. Mėgaujuosi tuo laisvės jausmu daryti dalykus tik dėl to, kad būtent dabar tyrai to trokšti, be jokio užmačio, ketinimų. Mintyse susikūriau sau ištisus tolius, neaprėpiamus laukus, amžiną didybę, bet kiek ja galiu pasidalinti keliais sakiniais?.. Tikriausiai negaliu, bet galiu užfiksuoti akimirkos nuotrupą, ištrauką. Šiuo momentu jaučiu artimą ryšį su niekada nematytais žmonėmis, jaučiu meilę vietoms, kuriose niekada nesu buvusi, jaučiu tikėjimą dalykais, dėl kurių negaliu būti tikra. Jaučiu tikėjimą, kad kažkur yra bent vienas žmogus, kuris šią akimirką išgyvena lygiai tą patį.